pramušti

pramušti
pramùšti, pràmuša, pràmušė tr. 1. SD183 smūgiu padaryti skylę, pradaužti, praskelti: Pràmušė galvą kiaurai J. Įkaitinti keptuvėje sviestą ir, pramušus lukštus, suleisti kiaušinius . Nuo vamzdžių kokybės labai priklauso šūvio pramušamoji jėga ir taiklumas . Stipri elektros srovė pramušė izoliaciją . ^ Kakta sienos nepramuši LTR. Tykam nepramuš galvos N. Tėvų ašaros dangų pramuša LMD(An). Žodis galvos nepramuša B. Pramuši ledą, rasi sidabrą, pramuši sidabrą, rasi auksą (kiaušinis) Vad. | refl. tr.: Neišdykaukit – galvas prasmùštat! Alks. Prasimušė nosį, su sniegais laidydamys Šts. 2. perverti, perdurti: Jaučia ... vinis, kurios jam rankas ir kojas pramušt turėjo DP153. 3. refl. prasiskverbti, prasiveržti: Partizanai prasimušė iš apsupimo sp. Magistras su savo kareiviais triskart prasimušė per karaliaus kariuomenę LTII401. Tik prasìmušiau pro žmones Trgn. Šunkeliais ketinome į antrą vieškelį prasimušti (šiaip taip įvažiuoti) Pt. | Dabartiniai intakai kai kuriose vietose staiga meta vieną klonį ir prasimuša į gretimą, sudarydami staigius posūkius . | Net saulės spindulys negalėjo prasimušti pro medžių tankius lapus J.Balč. O giria vis darėsi nykesnė, tamsesnė, ir jau nebeprasimušdavo pro spygliuočių medžių šakas saulės spinduliai A.Vien. Per visus vienok balsus prasimuša plūdimas tąsomo Kiškio V.Piet. 4. refl. prk. vargais negalais pasiekti ką pageidaujamą: Darbininkas, nors ir prasimušdavo į aukštesnį mokslą, negalėdavo gauti tarnybos sp. Teodoras prasimuša ligi buhalterio vietos viename fabrike . Sunku buvo, kol į meistrus prasìmušiau Lkš. Per vargą prasìmušė į žmones Jnš. Jis vienas pats turėjo prasimušti į gyvenimą . 5. refl. prasiveržti iš vidaus į viršų, į paviršių: Žmonės pasakoja, kad šio šaltinėlio prieš kelerius metus nebuvę ir tik dabar jis iš žemės gelmių prasimušęs P.Cvir. Kaip tik atvertė [akmenį], tuojaus prasimušė vanduo BsPIII237. Man prasìmušė kraujas iš nosies ir kad ėjo, kad ėjo! Skr. Virto, krau[ja]s par nosį prasimùšo, i mirė Krš. Prasìmušė kraujas pro burną PnmR. Ugniai visiškai prasimušus, dūmai nyksta Vd. Ant kaktos prasimušė prakaito lašai . Dideliu akmeniu prislėgta kertėje gumšojo statinė, pilna kopūstų, iš kurių buvo prasimušę drumzlinos putos . | Jis vis lėtai auga, bet kai prasimùš, tai ir augs . Dabar kap palijo, tai ir žolė prasmušė augti . 6. refl. prasikišti į priekį: Tumosa (jo sodyba, namai) in čia prasìmuša Brb. 7. nuvarginti, prikamuoti: Kojas pramuši ir nieko [grybų] negausi Krkn. 8. išdrembti, išduobti: Sunkus vežimas pramušė pievą Dglš. | refl.: Ir vieškeliu jau kelias prasimušęs Srv. 9. praskaldyti: Pramušk kokį dešimtį pagalių Žr. 10. pralošti, mušant kiaušiniais: Nemušk su juo: aš tau sakau, kad jo stipresnis – pramuši paskutinį Ssk. Aš jau po Velykų: pramušiau visus kiaušinius Ssk. 11. pragerti: Pinigų kišenę turia, reik pramùšt visus Jrb.praleisti, prašvilpti: Pramùš piningus, negali paduoti Grd.
◊ akmeñs negáuti gálvai prasimùšti apie labai šykštų: Iš jo tai nei akmens negáusi gálvai prasimùšti Pnd. galvà pramuštà apie labai didelį palinkimą, patraukimą kam, rūpinimąsi kuo: Jo ant mokslo pramuštà galvà Kvr. Galvà pramuštà ant amato Vžns. Knygom tai tiesiog jos galva pramušta P.Vaičiūn. Jaunose dienose iš tiesų turėjau pramuštą galvą prie visokių sumanymų J.Balč. Mano galvà pramuštà, kad tik važinėt Ut. Jam galvà pramuštà dėl tų žuvų Ig. Visų galvos Amerika pramuštos V.Krėv. Anas gabus – pramuštà galvà šoferiu Rk. Jos galvà pramuštà lėkti, tiktai lėkti Pc. Mano galvà buvo pramuštà, kap dūduot Nmč. pro šóną pramùšti pragerti, išeikvoti: Kad pràmuši pro šóną, tai neturi Krkn.
\ mušti; antmušti; apmušti; atmušti atmuša atmušė; damušti; įmušti; išmušti; paišmušti; numušti; pamušti; parmušti; permušti; piemušti; pramušti; primušti; razmušti; sumušti; užmušti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

  • pramušti — pramùšti vksm. Pramùšti lẽdą, kiauši̇̀nį …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • prarakti — 1 praràkti, pràraka, pràrakė 1. tr. K, DŽ pradurti: Praranku skaudulį R. Pirštą šakaliu pràrakiau Ad. Sakiau, kad su adata nereikia žaist, še ir pràrakei pirštą Paį. Kas tą pūslę pràrakė? Sg. Pastaras šlaks iš prarakto šono eit SGII76. Jau… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • antmušti — antmùšti, añtmuša, añtmušė (antmùšo) (ž.) tr. užkalti: Lankus ant bačka reik antmušti S.Dauk. mušti; antmušti; apmušti; atmušti atmuša atmušė; damušti; įmušti; išmušti; paišmušti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apmušti — apmùšti, àpmuša, àpmušė tr. 1. kiek pamušti, apkulti: Jį apmušė gerai, išmušė jam kailį Plk. Tu gerokai apmušei, gal ir be reikalo Al. Kai mažesnis, tai gal jį ir apìmuša Sdk. | refl.: Prisigėrę gi prikalba viso ko, apsipyksta, apsibara,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apsuptis — apsuptìs sf. (3b) DŽ 1. apsupimas: Aukštesnė karinė vadovybė įsakė pramušti apsupties žiedą rš. 2. apsupimo vieta …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atbaužinti — 1 atbaũžinti tr. 1. Ds atbukinti drožiant, tašant, galandant. 2. pramušti, praskelti: Kur tu kaktą atbaũžinai? Ds. | refl. tr.: Buvo žemos durys, daviau galvą adverijon, ir atsibaũžinau kaktą! Jž. baužinti; apibaužinti; atbaužinti; nubaužinti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atmušti atmuša atmušė — atmùšti, àtmuša, àtmušė 1. tr. SD208, KI25 sulaikyti, atremti puolimą, smūgį: Atmušim visus puolimus rš. Jis jų kardus atmušė ir jiem abiem galvas nukirto BsPIII182. Atmušk jų strėlas degančias, mus nužudyti geidžiančias Mž54. | prk.: Ineini… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • damušti — ×damùšti, dàmuša, dàmušė (hibr.) 1. tr. baigti kiek reikia, iki galo mušti: Mušk nedamušk, gink nedagink LTR(Žg). ^ Jis truputį nedàmuštas (ne viso proto) Žal. 2. refl. su vargu prieiti, privažiuoti kur reikia: Kad tik mes dasimùštum iki… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • drušlekas — ×drùšlekas (l. druślak) sm. (1) Vdš prietaisas geležyje skylėms pramušti ar pragręžti: Nulūžo drùšleko galas, negaliu katilo pergręžti Dglš …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išmušti — išmùšti, ìšmuša, ìšmušė 1. tr. ištrenkti smūgiu ką laikomą ar kur besilaikantį: Darbininkai išmuša jam revolverį iš rankų ir veržiasi kieman J.Bil. Staiga jo peilį, kuriuo jis karbuoja suolą, kažkas išmuša iš nagų P.Cvir. Paukšt ir išmùšo man …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”